Stogo šiltinimas

Kaip žinia, stogo danga atlieka pagrindinį vaidmenį užtikrinant stogo ilgaamžiškumą, funkcionalumą ir estetinį vaizdą. Tačiau ne ką mažiau svarbus ir stogo apšiltinimas.

Šilumos izoliacija – tai stogo konstrukcijos dalis, kuri sukuria patogią aplinką pastato viduje, apsaugodama nuo karščio ir šalčio, taip pat padedanti sumažinti šildymo ir vėdinimo sąnaudas. 

Dėl visame pasaulyje besikeičiančių izoliacijos standartų apšiltinimo svarba pastaruoju metu išaugo dar labiau. Šiandien reikalavimai, keliami pastato konstrukcijų šiluminei varžai, yra kur kas aukštesni. Taip siekiama sumažinti šildymui ir vėdinimui naudojamos energijos nuostolius.

Termoizoliacinės medžiagos privalo turėti ne tik aukštas šilumines charakteristikas, bet ir pakankamai mechaninių savybių, kad būtų pajėgios atlaikyti apkrovas. Kokybiškai įrengtas stogo apšiltinimas ženkliai pagerina stogo ilgaamžiškumą ir funkcionalumą, o prastas medžiagų ir montuotojų pasirinkimas stogui gali netgi pakenkti.

Stogo apšiltinimo privalumai

Kada būtina šiltinti stogą?

Pro stogą pasišalina apie ketvirtadalį šilumos, todėl stogo šiltinimui būtina skirti ypatingą dėmesį. Vis dėlto, yra išimčių – stogo šiltinti nebūtina, jei neplanuojate eksploatuoti palėpės kaip gyvenamosios erdvės. Tokių atveju puikus sprendimas yra perdangos šiltinimas, kai izoliacinis sluoksnis dedamas ant palėpės grindų.

Visgi jei egzistuoja galimybė, kad palėpę kada nors naudosite kaip gyvenamąją erdvę, būtina apšilti stogą, kad išvengtumėte šilumos nuostolių.

Stogo apšiltinimo kaina

Stogo apšiltinimo kaina be abejonės taip pat yra vienas svarbiausių pasirinkimo kriterijų. Kaip žinia, stogas yra ta namo dalis, kurią įrengiant taupyti neverta, nes tai gali brangiai atsiliepti ateityje. Todėl ir apšiltinant stogą vyrauja ta pati taisyklė – pigiausias variantas nėra patikimiausias variantas.

Stogo apšiltinimas turi užtikrinti maksimalų komfortą jūsų namuose bei ilgainiui sumažinti šilumos išlaidas. Šiam tikslui pasiekti būtina pasirinkti ne tik kokybiškas medžiagas, bet ir jas tinkamai sumontuoti.

Mes dirbame tik su laiko patikrintomis, kokybiškomis medžiagomis iš patikimų tiekėjų, todėl dėka savo ilgalaikės patirties žinome, kaip užtikrinti geriausią kainos ir kokybės santykį. Kreipkitės į mus ir įsitikinsite patys – atsižvelgdami į jūsų stogo konstrukciją, poreikius ir biudžetą pasiūlysime geriausią sprendimą už protingą kainą.

Šlaitinio stogo šiltinimas – skirtingi būdai

Pirmiausia reikia pasirūpinti oro ventiliacija. Jei šlaitiniame stoge įrengta vandens garams laidi difuzinė plėvelė, oro tarpas turi būti montuojamas virš jos. Jei stogas įrengtas su garams mažai laidžia hidroizoliacija, oro tarpą reikia įrengti tarp difuzinės plėvelės ir apsaugančios nuo vėjo plokštės. Oro tarpas turėtų būti ne mažesnis kaip 50 mm.

Jei šlaitinis stogas apšiltinamas tarp gegnių, šilumos izoliaciją turėtų sudaryti bent du sluoksniai akmens vatos tarp skirtingų karkaso elementų. Keletas sluoksnių reikalingi siekiant užtikrinti, kad šiluma nepasišalintų pro plyšius tarp plokščių. Sluoksnių išdėstymas taip pat priklauso ir nuo stogo dangos tipo. 

Kaip minėjome, egzistuoja du šlaitinio stogo šiltinimo būdai. Kuris iš jų tinkamesnis priklauso nuo stogo konstrukcijos ir nuo to, ar palėpė eksploatuojama.

Šlaitinio stogo su mansarda šiltinimas

Kone dažniausias nuosavų namų tipas Lietuvoje yra šlaitinis stogas su palėpe, kuriame šiltinimo sluoksnis įrengiamas iš vidinės pusės, tarp gegnių. Norint pasiekti A, A+ ar net A++ energinį efektyvumą, svarbiausia yra pastato sandarumas. Sandarumui užtikrinti puikiai tinka mineralinė vata.

Vis dėlto, kad vata tinkamai atliktų savo darbą ir išnaudotų savo šilumines savybes, būtina užtikrinti, kad jos poromis galėtų judėti oras. Tai padaryti padeda difuzinė plėvelė, kuri leidžia išgarinti drėgmę iš vidaus.

Namo šiltinimas, kai palėpė neeksploatuojama 

Jei palėpėje neplanuojate įrengti gyvenamosios erdvės, stogo šiltinti nėra būtina. Vietoje to turėtų būti šiltinama perdanga, t.y. viršutinio aukšto lubos. Šiuo atveju dažniausiai naudojama biri akmens vata arba poliuretano putos.

Kokias medžiagas rinktis stogo apšiltinimui?

Tinkamos apšiltinimo medžiagos visų pirma priklauso nuo stogo konstrukcijos, t.y. ar tai plokščias, ar šlaitinis stogas. Plokščių stogų termoizoliacinių medžiagų pasirinkimas didesnis, o montavimas – paprastesnis. Plokščio stogo apšiltinimui galima naudoti neoporą (polistireninį putplastį), kuris pasižymi itin žemu šilumos laidumo koeficientu ir leidžia kloti plonesnį medžiagos sluoksnį.

Šlaitiniam stogui įprastai naudojamos medinės gegnės, kurios yra laidžios šilumai, todėl reikalauja ir papildomų šilumos izoliacijos medžiagų savybių. Norint pasiekti A+ ar A++ klasę gali reikėti net 25-40 cm storio termoizoliacijos sluoksnio.

Šlaitinio stogo konstrukciją rekomenduojama šiltinti akmens vata, kuri pasižymi itin geromis šiluminėmis savybėmis. 

Taip pat tinkamos medžiagos pasirinkimas priklauso nuo stogo laikančiosios konstrukcijos – ar tai mediniai tašai, dvitėjis elementas ar kita. Populiariausia yra stačiakampio medinio tašo konstrukcija su vėjo izoliacijos plėvele, kuriai akmens vatos izoliacija puikiai tinkama. Kitas dažnas pasirinkimas stogo šiltinimui yra poliuretano putos. 

Kas geriau – akmens vata ar poliuretano putos?

Norint apšiltinti stogą natūraliai kyla klausimas, kuri iš šių medžiagų yra ilgaamžiškesnis ir ekonomiškesnis sprendimas.

Visgi termoizoliacijos medžiagų veikimas didžiąja dalimi priklauso nuo montavimo kokybės. Lakštines medžiagas įrengti yra sudėtingiau, ypač sunkiai prieinamose vietose. Tarp lakštų gali likti tarpų, o nuo to labiausiai kenčia sandarumas – pro plyšius šiluma lengvai pasišalina, todėl nepavyksta išvengti nuostolių.

Dėl šių priežasčių geriausia šlaitinį stogą šiltinti purškiamomis medžiagomis, tokiomis kaip akmens vata ar poliuretano putos. Abi šios izoliacinės medžiagos yra besiūlės, todėl jomis paprasta užpildyti visą erdvę nepaliekant plyšių.

Tiek akmens vata, tiek poliuretano putos pasižymi puikiomis šiluminėmis savybėmis – nepraleidžia šilumos, sugeria garsą, apsaugo nuo drėgmės ir yra nedegios.

Kainos atžvilgiu poliuretanas yra brangesnė medžiaga, bet reikalingas sluoksnis yra kone dvigubai mažesnis. Ši medžiaga gali tarnauti net iki 60 metų. Tačiau nors ir akmens vatos reikės šiek tiek daugiau, rezultatas gali būti ne ką prastesnis, kadangi akmens vata taip pat pasižymi puikiomis izoliacinėmis savybėmis.

Vis dėlto geriausias medžiagas stogo šiltinimui jums padės išsirinkti profesionalai. Būtent jie įvertins jūsų projektą, biudžetą ir poreikius bei pasiūlys ilgalaikį sprendimą.