Difuzinė plėvelė, dar žinoma kaip kvėpuojanti plėvelė arba difuzinė membrana, yra labai svarbi stogo konstrukcijos dalis, kuri padeda palaikyti optimalų drėgmės ir šilumos santykį. Ji išgarina apšiltinimo sluoksnyje susikaupusią drėgmę į išorę, tuo pačiu sulaikydama vandenį ir vėją iš išorės.
Rinkoje esama skirtingų tipų difuzinių plėvelių, todėl įrengiant stogo dangą neretai kyla klausimas, kokią difuzinę plėvelę pasirinkti. Netrukus į jį atsakysime – šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius difuzinių plėvelių tipus, jų privalumus ir svarbiausius kriterijus, į kuriuos reikia atsižvelgti norint išsirinkti tinkamą plėvelę.
Difuzinės plėvelės savybės
Difuzinė plėvelė, kaip žinia, yra atsakinga už papildomą šilumos izoliaciją šaltuoju laikotarpiu ir vėdinimą bei oro cirkuliaciją šiltuoju sezonu. Nepriklausomai nuo stogo dangos tipo, neįmanoma apsieiti be difuzinio-antikondensacinio sluoksnio, kad ir kaip kokybiškai stogo danga yra sumontuota.
Difuzinės membranos sukurią barjerą, per kurį drėgmė negali patekti iš išorės į stogo konstrukciją, bet praleidžia vandens garus iš vidaus.
Difuzinės plėvelės tipai
Vienasluoksnė – sudaryta iš vieno sluoksnio, ši difuzinė plėvelė išgarina daugiau vandens garų, tačiau jos montavimas ženkliai sudėtingesnis. Vienasluoksnė difuzinė plėvelė įrengimo metu gali būti lengvai pažeista, todėl labai svarbu, kad šį darbą atliktų kvalifikuoti, įgudę specialistai. Kokybiškai sumontuota vienasluoksnė plėvelė užtikrina patvarumą ir efektyvų drėgmės garinimą.
Trisluoksnė – kadangi ši plėvelė storesnė, natūralu, kad difuziją ji atlieka šiek tiek prasčiau palyginti su vienasluoksne plėvele. Esant didesniam šalčiui, tokio storio plėvelė gali būti nepakankamai efektyvi. Visgi dėl savo tvirtumo trisluoksnė plėvelė yra lengviau montuojama, kadangi ją pažeisti nėra taip paprasta.
Egzistuoja ir dvisluoksnė, dar vadinama priešvėjine, difuzinė plėvelė, tačiau labai svarbu žinoti, kad ji gali būti naudojama tik sienoms, o ne stogui. Ją sumontavus ant stogo, kondensatas tekės kiaurai per ją.
Kokia difuzinė plėvelė geriausia?
Trumpai tariant, geriausia difuzinė plėvelė yra ta, kuri geriausiai atlieka savo funkciją – išgarina daugiausia drėgmės. Vis dėlto, renkantis tinkamiausią plėvelę jūsų stogui, reikėtų atsižvelgti į šiuos pagrindinius aspektus:
Plėvelės storis
Rekomenduojama rinktis kuo storesnę difuzinę plėvelę, kadangi taip ji bus atspari pažeidimams ir įplyšimams, kurie gali įvykti nenumatytų incidentų statybose metu. Plėvelės storis yra žymimas gramais į kvadratą, pvz. 150 g/m2. Gramatūra svarbiausia montavimo metu, kai norima išvengti pažeidimų.
Funkcinio sluoksnio storis
Funkcinio sluoksnio storis matuojamas mikronais (μm) ir turėtų būti daugiau nei 100 μm. Šis matmuo svarbiausias jau sumontavus difuzinę plėvelę, kadangi funkcinis sluoksnis nurodo, kiek plėvelė bus atspari temperatūros pokyčiams, vėjui, drėgmei bei ultravioletiniams spinduliams.
Dažniausiai gamintojai nenurodo funkcinio plėvelės storio ir jis gali visiškai nepriklausyti nuo bendro plėvelės storio. Tačiau kai kurių gamintojų plėvelė gali būti sudaryta tik iš funkcinio sluoksnio. Toks pasirinkimas yra geriausias stogui. Kitu atveju, funkcinis sluoksnis gali sudaryti tik apie penktadalį plėvelės.
Galima teigti, kad funkcinis sluoksnis labiausiai nusako plėvelės efektyvumą ir funkcionalumą, nepaisant to, iš kelių sluoksnių ji sudaryta.
Vandens stulpo aukštis
Vandens stulpo aukštis yra matuojamas mmH2O. Stogo plėvelėje jis turėtų siekti 1000. Šis matmuo nusako, kokį slėgį gali atlaikyti plėvelė, t.y. kaip ilgai susikaupęs vanduo gali nepratekėti į vidų.
Vandens garų pralaidumas
Vandens garų pralaidumas yra matuojamas g/m2/24h. Minimali šio matmens reikšmė – 1300. Garų pralaidumas apibrėžia, kiek plėvelė gali praleisti garų. Kuo jis didesnis, tuo sausesnė išliks stogo konstrukcija.
Garantijos trukmė
Labai svarbu, kad plėvelė nesuirtų ir tarnautų ilgą laiką. Todėl garantinis laikotarpis, kurį suteikia gamintojas, yra svarbus kokybės rodiklis. Neretai difuzinės plėvelės turi trumpą garantiją arba apie ją nėra nurodyta, todėl verta papildomai pasidomėti apie šį rodiklį.
Papildomi rodikliai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį
Taip pat svarbu atsižvelgti į tai, kaip plėvelė klijuojama. Kitu atveju, difuzinė plėvelė sulaikys tekantį vandenį, bet drėgmė iš lauko skverbsis į izoliacinį sluoksnį. Kai kurios plėvelės kartu turi ir klijuojančią juostelę. Jei ne, rekomenduojama naudoti kokybišką lipnią juostą, tokią kaip metalizuota klijuojanti juosta.
Renkantis difuzinę plėvelę svarbu nuspręsti, ar jums svarbiau geresnė difuzija, t.y. drėgmės išgarinimas į išorę, ar mažesnė montavimo metu atsiradusių pažeidimų tikimybė.
Viena populiariausių difuzinių plėvelių rinkoje yra Tyvek Pro, pasižyminti itin geromis charakteristikomis, tokiomis kaip išskirtinai storu 175 mikronų funkciniu sluoksniu, 15 metų gamintojo garantija bei atsparumu pažeidimams.
Vis dėlto svarbiausia renkantis tinkamą difuzinę plėvelę yra pasikonsultuoti su šios srities profesionalais, t.y. stogo darbus atliekančia įmone. Jie geriausiai patars, kaip pasirinkti tinkamiausią, ilgaamžiškiausią variantą, atsižvelgiant į stogo konstrukciją ir plėvelių medžiagas.
Difuzinės plėvelės montavimas
Tik teisingas montavimas gali užtikrinti, kad difuzinė plėvelė atliks savo funkciją tinkamai ir kaip įmanoma ilgiau.
Įprastai difuzinė plėvelė yra tiesiama lygiagrečiai stogo nuolydžiui, tačiau kryptis gali priklausyti ir nuo kitų stogo dengimo darbų. Tam tikrais atvejais ją gali reikėti dengti statmenai nuolydžiui ar išilgai gegnių. Pritvirtinančios sąvaržos ar lipni juosta klijuojama po užleidimais.
Auksinė taisyklė: svarbiausia klojimo metu išvengti plėvelės pažeidimų.
Taip pat svarbu išdžiovinti ir užtikrinti, kad termoizoliacinis sluoksnis ar mediena yra visiškai sausi prieš montavimą. Be to, būtina atsižvelgti į gamintojo reikalavimus.
Įprastai, difuzinės plėvelės užleidimai turėtų siekti 10-15 cm, tačiau kuo mažesnis stogo nuolydis – tuo didesnis užleidimas rekomenduojamas.
Kalbant apie stogo difuzinės plėvelės montavimą vyrauja dvi nuomonės: vieni teigia, kad difuzinė plėvelė turi būti įvesta į lataką, kiti – priešingai, kad ji turėtų baigtis 10-15 cm prieš lataką, taip gerinant stogo vėdinimą. Abi šios nuomonės teisingos.
Kai montuojama klasikinė stogo danga tokia kaip skarda, šiferis, ar čerpės, plėvelė gali būti neįvedama į lataką, kadangi su tokia danga oro cirkuliacija virš plėvelės nevyksta. Tam, kad oras patektų virš difuzinės plėvelės, reikalinga palikti tarpą.
Vis dėlto įrenginėjant profiliuotą stogo dangą, difuzinę plėvelę įvesti į lataką reikėtų siekiant išvengti kondensato kaupimosi ant stogo karnizo ir fasado.
Medžiagų eiliškumas stogo konstrukcijoje, pradedant nuo apačios, turėtų būti toks:
- Garo izoliacinė plėvelė
- Mineralinė vata
- Difuzinė plėvelė
- Oro tarpas ventiliacijai
- Stogo danga
Dažniausios difuzinės plėvelės montavimo klaidos ir kaip jų išvengti
Specialistai neretai teigia, kad pakeisti difuzinę plėvelę yra sudėtingiau nei pakeisti stogo dangą. Dėl šių priežasčių verta žinoti, kokios yra dažniausiai pasitaikančios montavimo klaidos ir padaryti viską, kad jų išvengtumėte.
Netinkama difuzinė plėvelė
Kaip jau minėjome, ne visos difuzinės plėvelės yra tinkamos stogui. Dvisluoksnė plėvelė gali būti naudojama tik sienoms, tačiau pasitaiko atvejų, kai ji sumontuojama ant stogo. Tokia difuzinė plėvelė praleidžia drėgmę į mineralinę vatą, ko pasekoje ši praranda savo termoizoliacines savybes.
Kaip to išvengti? Atidžiai išsiaiškinkite, ar difuzinė plėvelė, kurią išsirinkote, yra tinkama stogui. Jei norite paprasto montavimo ir užtikrinimo, kad plėvelė nebus pažeista įrengimo metu, rinkitės storesnę difuzinę membraną, virš 140 mikronų storio.
Neteisingas difuzinės plėvelės montavimas
Viena iš klaidų, susijusi su montavimu, yra plėvelės klojimas priešinga puse. Paprasčiausias būdas patikrinti, kuri pusė turėtų būti nematoma, t.y. priklijuota, yra patikrinti, kurioje pusėje užrašai ir logotipai. Jų tikrai neturėtumėte matyti įrengus difuzinę plėvelę.
Difuzinėje plėvelėje esančios skylutės užtikrina, kad kondensatas tekėtų, o nesiskverbtų į plėvelės vidų. Apvertus plėvelę gausite atvirkštinį rezultatą – kondensatas susigers į vidų.
Nesandarumas
Kaminą dengiant difuzine plėvele išpjaunama skylė, bet plėvelė neužkeliama ant kamino sienelių. Tokiu būdu kondensatas teka už kamino sienelių.
Dažniausiai užduodami klausimai
Žemiau pateikiame atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus apie difuzinės plėvelės montavimą.
Kodėl difuzinė plėvelė liečiantis su vata rasoja?
Vieno universalaus atsakymo į šį klausimą nėra, kadangi tai gali priklausyti nuo to, kokia difuzinė plėvelė naudota ir ar ji tinkama. Kvalifikuoti specialistai gali tiksliau atsakyti žinodami, kokio gamintojo ir kokia būtent plėvelė sumontuota.
Apskritai paėmus, jei tokia apšiltinimo sistema tinkamai įrengta, vandens garai, kurie prasiskverbia pro sienos konstrukcijos sluoksnius, turėtų lengvai praeiti į vėdinamą oro tarpą. Oro tarpe būtina užtikrinti oro judėjimą, turi būti paliktos angos apačioje ir viršuje, atitinkamai oro pratekėjimui ir pasišalinimui.
Kuria puse dėti difuzinę plėvelę?
Slidi stogo difuzinės plėvelės pusė, kuri turi spalvą ir užrašus turi būti nukreipta į viršų. Užklijavus plėvelę, jokie lipdukai ar užrašai neturėtų būti matomi.
Ar galima difuzinę plėvelę glausti prie OSB plokštės?
Oro tarpas nėra būtinas tik tuo atveju, jei OSB plokštė yra kvėpuojanti, t.y. praleidžianti vandens garus. Tačiau jei plokštė pasižymi mažu garų pralaidumu, oro tarpos tarp difuzinės plėvelės ir OSB plokštės yra būtina tam, kad drėgmė per plėvelę patekusi iš apšiltinimo sluoksnio išsivėdintų.
