Stogo konstrukcija atlieka svarbų vaidmenį norint užtikrinti pastato vientisumą ir funkcionalumą. Stogas apsaugo namą nuo aplinkos veiksnių ir besikeičiančių oro sąlygų daromos žalos, kartu suteikdamas gyventojams privatumo ir komforto jausmą.
Projektuojant ir įrengiant stogą būtina atsižvelgti į keletą veiksnių, tarp kurių vienas svarbiausių yra vandens nuvedimas. Besikaupiantis ant stogo vanduo gali ilgainiui pažeisti stogą, ko pasekoje atsiranda papildomos išlaidos taisant gedimus.
Vandens nuvedimo sistemų konstrukcija priklauso nuo numatomo įrengti stogo nuolydžio, pagal kurį stogai skirstomi į dvi kategorijas – plokščius ir šlaitinius stogus. Šlaitiniai stogai paprastai leidžiasi vienu, dviem ar keturiais šlaitais tam tikru kampu nuo aukščiausio šlaitinio stogo taško, centrinio kraigo.
Šlaitinius stogus, palyginti su plokščiais stogais, paprasčiau montuoti, taip pat nuo jų lengvai nubėga vanduo ir sniegas, todėl jie tarnauja ilgiau be kapitalinio remonto. Kita daugelio privalumu laikoma savybė yra tai, kad po šlaitiniu stogu galima įrengti gyvenamąją palėpę arba išnaudoti pastogę daiktų laikymui.
Vis dėlto siekiant sukurti estetiškai atrodančius, tačiau funkcionalius ir tvarkingus šlaitinius stogus, būtina suprasti stogo konstrukcijų bei jų įrengimo subtilybes. Svarbiausius aspektus apžvelgiame šiame straipsnyje.
Stogo nuolydis
Stogo nuolydis atlieka ir praktinę, ir estetinę funkciją. Net ir plokšti stogai turi labai minimalų, neakivaizdų nuolydį, kad galėtų nutekėti vanduo. Nuo stataus šlaito stogo lietaus vanduo ar sniegas nuteka greičiau. Tuo tarpu žiemą ant šlaitinio stogo nesusidaro sniego sluoksnis.
Stogo nuolydis dažnai žymimas laipsniais. Šlaitiniu stogu laikomas stogas, kurio nuolydis ne mažesnis kaip 7 laipsniai. Nuo stogo nuolydžio kampo priklauso ir stogo dangų pasirinkimas. Pavyzdžiui, plieninė stogo danga gali būti įrengiama tik ne ant mažesnio kaip 14 laipsnių nuolydžio, tuo tarpų keraminėms čerpėms būtinas 16 laipsnių nuolydis.
Visgi patiems šių skaičiavimų atlikti visai nebūtina – jais pilnai pasirūpinti ir padėti jums išsirinkti tinkamiausias medžiagas stogo įrengimui gali profesionalūs stogdengiai.
Renkantis stogo dangą svarbu atminti, kad kuo statesnis nuolydis, tuo stogo paviršius geriau matomas nuo žemės. Čia svarbu atsižvelgti į tokius aspektus kaip aplinkinių namų stogo dangos, vietovė ir klimatas, o galbūt pasitarti ir su dizaineriu ar architektu. Taip užtikrinsite, kad šlaitinio stogo danga harmoningai dera su aplinka ir atrodo solidžiai.
Šlaitiniai stogai
Šlaitinis stogas yra vienas populiariausių stogo tipų. Šlaitinių stogų konstrukcijos skiriasi pagal šlaitų skaičių ir formą bei šlaito nuolydį. Dažniausiai įrengiami vienšlaičiai, dvišlaičiai ar keturšlaičiai stogai.
Šlaitiniai stogai įprastai įrengiami nuosavuose namuose ar kotedžuose, tačiau iš esmės jie tinka daugumai pastatų. Palyginti su plokščiais stogais, jie gali būti ne tokie efektyvūs esant dideliam sniego kiekiui arba itin stipriems vėjams. Tuo tarpu plokšti (sutapdinti) stogai dažnesnis pasirinkimas komerciniams pastatams arba pastatams su dideliais stogo plotais.
Vienšlaičiai stogai
Vienšlaitis stogas yra populiarus ir praktiškas pasirinkimas šiuolaikinėje architektūroje dėl savo paprastumo ir ekonomiškumo. Šie stogai, pasižymintys vienu šlaitu, suteikia modernią, minimalistinę estetiką, kuri puikiai atliepia šiuolaikines dizaino tendencijas.
Vienintelis šlaitas palengvina vandens ir sniego nuvedimą, sumažina nuotėkio susidarymo ir žalos, susijusios su stovinčiu vandeniu, riziką. Šis stogo stilius ypač tinka mažiems ir vidutinio dydžio pastatams, tokiems kaip garažai, pastogės ir priestatai, kur sudėtingesnės stogo dangos sistemos gali būti nereikalingos.
Be to, ant vienšlaičių stogų galima įrengti saulės baterijas ar želdynus.
Dvišlaičiai stogai
Prisiminkite savo pirmąjį piešinį, kuriame vaizdavote namą. Tikėtina, kad nupiešėte dvišlaitį stogą. Iš esmės tai yra trikampis, kurio pagrindas yra ant namo, o šonai kyla į viršų ir susijungia viename taške. Dvišlaičio stogo šlaitai skiriasi pagal nuolydį – šlaitai gali būti labai statūs kaip kai kuriuose sodo nameliuose arba mažesnio, švelnesnio nuolydžio.
Dvišlaitis stogas yra itin populiarus stogo tipas, puikiai tinkantis įvairiems namų projektams.
Keturšlaičiai stogai
Tai klasikinis ir universalus šlaitinio stogo tipas, mėgiamas dėl savo tvirtumo ir estetinio patrauklumo. Ši konstrukcija užtikrina puikų atsparumą dideliems vėjams ir didelei sniego apkrovai, nes keturi šlaitai tolygiai paskirsto svorį ir slėgį, sumažindami konstrukcijos apkrovas.
Keturšlaičiai stogai ypač tinka gyvenamiesiems pastatams, jų galima rasti įvairių architektūrinių stilių namuose – nuo senovinio iki modernaus. Simetriškai išsidėstę šlaitai suteikia pastatui papildomos elegancijos.
Stogo konstrukcijų tipai
Stogo laikančioji konstrukcija – tai kertinė stogo dalis, kuri sudaro tvirtą pagrindą kitoms stogo dalims montuoti. Dažniausiai laikančiąją konstrukciją sudaro:
- Murlotai
- Gegnės
- Grebėstai
Šilumos izoliacijos sluoksnis - Garo izoliacinė plėvelė
- Difuzinė plėvelė
Tinkamai įrengtos laikančiosios konstrukcijos dalys, atitinkančios energinio efektyvumo standartus, teigiamai veikia garso ir šilumos izoliaciją bei apsaugo nuo kondensato susidarymo.
Ne mažiau svarbi konstrukcijos dalis yra lietaus nuvedimo sistema, sudaryta iš latakų, lietvamzdžių, įlajų, alkūnių ir kitų komponentų, skirtų nuvesti lietaus vandenį į kanalizacijos sistemą.
Metalinės ir medinės stogo konstrukcijos
Kaip minėjome, dažniausiai stogo konstrukcija susideda iš gegnių, grebėstų, murlotų ir statramsčių. Populiariausios yra medinės stogo konstrukcijos, tačiau būna ir metalinių.
Medinės konstrukcijos suteikia natūralią išvaizdą ir yra lengviau montuojamos, todėl jų kaina mažesnė. Visgi jei mediena nėra visiškai sausa, ją sumontavus ši gali prarasti pirminę išvaizdą ir formą.
Metalinės stogo konstrukcijos yra labai tvirtos ir ilgaamžės, tačiau brangesnės už medines. Prieš montuojant metalinę stogo konstrukciją ją reikia apsaugoti nuo korozijos. Priešingai nei medines stogo konstrukcijas, metalines konstrukcijas sudėtinga pjaustyti, virinti ir montuoti, tam reikalingi specialūs įrankiai. Dėl šios priežasties jos turi būti bent iš dalies paruoštos dar gamykloje.
Santvarinė stogo konstrukcija
Vis populiarėjantis pasirinkimas vietoje tradicinės gegnių konstrukcijos yra santvarinė konstrukcija. Tai iš sijų sudarytas rėmas, kurio elementai jungiasi tarpusavyje ir sudaro laikančiąją stogo konstrukciją.
Vienas pagrindinių jos pranašumų yra tai, kad santvarinė konstrukcija pagaminama ceche, atvežama į statybvietę ir tvirtinama prie kraigo ir murloto. Kadangi nelieka daug stogo montavimo darbų, tai yra greičiau įgyvendinamas, o kartais net ir kokybiškesnis sprendimas. Santvarinė konstrukcija kartais gali sumažinti montavimo laiką net ištisomis savaitėmis.
Visgi santvarinė konstrukcija yra brangesnė nei tradicinių gegnių. Tačiau didesnė kaina atneša ir ženkliai daugiau privalumų.
Santvarinėms konstrukcijoms gaminti naudojama speciali projektavo, gamybos ir montavimo technologija„MiTek“ , kuri tiksliai apskaičiuoja stogo apkrovas, sijų matmenis, tvirtinimo vietos. „MiTek“ jungiamosios plokštės su stogo santvaromis pasižymi ypatingumu tvirtumu ir lengvumu.
Tokia konstrukcija paremta ant trikampio laikančiosios galios, kuri yra didesnė nei tiesių sijų. Taip sutaupoma žaliavų ir darbo sąnaudų. Taip pat atstumas tarp atramų šioje konstrukcijoje gali siekti net ir 20 metrų, todėl tai ypač dažnas pasirinkimas komerciniams ir pramoniniams pastatams.
Santvarinė konstrukcija naudojama įvairioms stogo formoms, ne tik dvišlaičiams stogams, kaip kad gali pasirodyti iš anksto. Ši konstrukcija gali būti ir vienšlaitė, keturšlaitė ar sutapdinto stogo.
Plokščio (sutapdinto) stogo konstrukcija
Sutapdinto stogo konstrukcija yra gerokai paprastesnė nei šlaitinio stogo konstrukcija. Plokščio stogo konstrukcija įprastai sudaro pagrindą stogo elementų montavimui.
Šiai konstrukcijai naudojama monolitinė arba kiauryminė gelžbetoninė perdanga, kuri sudaro lygias lubas. Pramoniniuose pastatuose konstrukcijai montuoti naudojamas paklotas – didelės laikomosios galios profiliuoti lakštai.
Kaip pasirinkti tinkamą stogo konstrukciją?
Pirmiausia, nuspręskite, kaip norite naudoti erdvę po stogu. Jei neketinate jos naudoti kaip gyvenamojo ploto nei dabar, nei ateityje, galite rinktis paprastą santvarų sistemą.
Tačiau jei palėpėje norite įrengti gyvenamąjį kambarį, rekomenduojama rinktis viena iš kitų būdų. Kainos skirtumas tarp jų nėra toks žymus, todėl priimkite šį sprendimą pasitarę su architektu.
Šlaitinio stogo konstrukcijos įrengimas
Universalaus atsakymo, kaip įrengti šlaitinio stogo konstrukciją, nėra, kadangi tai priklauso nuo daugybės veiksnių, tokių kaip vietovė, klimatas, naudojamos medžiagos, planuojamas stogo nuolydis ir kita. Aptarsime rekomenduojamą įrengimo procesą, kurį galima pritaikyti priklausomai nuo jūsų projekto.
Pirmiausia, prie sienų tvirtinamas murlotas. Prie murloto montuojamos gegnės, kurios galuose susijungia į vieną priekinę lentą. Tuomet klojama difuzinė plėvelė su 10-15 cm užlaidomis, priklausomai nuo stogo nuolydžio.
Difuzinė plėvelė prispaudžiama prie gegnių išilginiais grebėstais, kurie yra pralaidūs orui. Ventiliacija būtina siekiant išvengti kondensato kaupimosi. Toliau montuojami kiti grebėstai, kurių žingsnis priklauso nuo stogo dangos tipo.
Ant priekinės lentos (prie kurios pritvirtintos gegnės) montuojami lietaus nuvedimo sistemų laikikliai. Ant jų įrengiamas latakas, kuris turi turėti šiokį tokį nuolydį, kad vanduo tinkamai tekėtų į nuolają.
Tuomet ant pirmojo grebėsto įrengiamas laštakis, užtikrinant oro tarpą ir oro cirkuliaciją tarp difuzinės plėvelės ir stogo dangos. Galiausiai įrengiama stogo danga ir jos priedai.
Svarbu: Šlaitinio stogo konstrukcijas ir tvirtinimo elementus turi apskaičiuoti projektuotojai. Gegnių matmenys daugiausiai priklauso nuo gegnės ilgio ir tarpatramio pločio. Tarpas tarp gegnių – gegnių žingsnis, daromas tokio pločio, kokio pločio bus naudojama šiltinimo medžiaga. Dažniausiai tai 60 centimetrų.
Stogo šiltinimas
Stogo apšiltinimas priklauso nuo to, ar planuojate palėpėjė įrengti gyvenamąją erdvę. Jei taip, stogą šiltinti būtina, izoliaciją klojant tarp gegnių.
Šlaitinio stogo šiltinimas yra svarbus procesas, kuris padeda užtikrinti energijos efektyvumą ir patalpų komfortą. Šiltinimui naudojamos įvairios plėvelės ir šiltinamosios medžiagos, tokios kaip putplastis ar ekovata.
Plėvelės padeda užkirsti kelią kondensatui ir drėgmės patekimui, o šiltinamosios medžiagos sulaiko šilumą ir mažina šilumos nuostolius. Dažniausiai iš vidinės pusės klojama polietileno plėvelė, kuri veikia kaip vandens garų ir oro barjeras. Labai svarbu statybų metu nepažeisti plėvelių, nes jos užtikrina stogo sandarumą.
Visgi jei pastogės eksploatuoti nesiruošiate, galima palikti šaltą palėpę ir apšiltinti perdangą (viršutinio aukšto lubas).